Įsiklausyk – 
Lopšinėj vėtros sąskambiai ir žvalūs, ir nauji.
Panamėje atodrėkio lašai gyvybės himną gieda,
Tarytum klausia – 
Ko dabar miegi? Jau laikas plėšyti į skiautes
Purią pusnį sniego,
Ištvinti, kliokti, girdyti grumstus
Ir alei sėkloje pažadinti ten uždarytą aistrą.
Žiema – kam poilsis,
Kam – nuosprendis rūstus,
O kam – skalsa laukimo sausrą laistyt.
Štai sodas rąžosi,
Mankštindamas šakas,
Lašai ten perlų vėriniu nutūpę.
Įsiklausyk – 
Pasikeitė kažkas.
Lašai dainuoja būsiant sraunią upę.