Santrauka:
pasiilgau baltumo
Ir į ką šis ruduo panašus?
Skrido paukščiai, o jis nė iš vietos!
Rinkęs, derinęs klevui dažus –
Sidabru pila pliaupiantį lietų!
Lauks dabar kol išskridę sugrįš,
Pažiūrės ar visi parplasnojo.
Bus toks lapkričio-kovo ryšys,
Savo laiką žiema pražiopsojo.
Ir trečiasis brolelis ruduo
Pamatys , kas nutinka balandį,
Kada vėjas užgroja sparnuos,
Suklūsti ir dairais – gulbės skrenda,
Grįžta gervės, ant stogo gandrai,
Vyturiai – danguje... Mėlynumas!
Tai ne lapkričio rūką braidai,
Kai nuo ryto diena tarsi dūmuos.
Tai į ką šis ruduo panašus?
Sugadintas seniai lapų varis,
Nusibodęs kasdienis lietus,
Nes jau sausis duris atidarė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2021-01-09 16:25:42
Kada vėjas užgroja sparnuos,
Suklūsti ir dairais – gulbės skrenda,
Šiomis eilutėmis priminėt regėtą gulbės skrydį. Didingas reginys. Jos sparnų mostuose girdisi vėjo švilpimas, o pati gulbė, regis, plaukia ore...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2021-01-06 10:00:33
Šiandien už lango - baltumas, tik labai šlapias, o žiema savo laiko dar nepražiopsojo...
Labai sklandu ir ilgesinga ...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-01-05 21:54:49
Sklandi minčių raiška, gražios metaforos.
Manau, kad žiema dar parodys savo "nagučius". Na, tvorų poškėjimo nesulauksime, bet bus dar visko.
Ką slėpė lapkričio rūkas, laikas parodys.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2021-01-05 20:08:46
Miela ir skaityti-skamba visas eilėraštis nuo optimizmo! Valio.
Vyturiai - danguje... Mėlynumas! Taip ir norisi žvelgti į dangų, dairytis vyturių!
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2021-01-05 16:40:59
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad toks nieko daugiau, kaip tik gamtiškas, tačiau taip nėra.
Mintis gražiai paslėpta po lapkričio rūku.