Po to,
kai sužibo
ŽVAIGŽDĖ,
arčiau
Trijų Karalių,
gavau likimo
dovaną,
GYVENIMĄ
dosnų aistromis,
malonėmis,
akimirkų uogelėmis,
iš miegančios
pelėdos sapno,
iš vyturio
svajonės – skristi,
per kūlgrindomis
užslapstytus tolius
iki viltingo lizdo,
pilnatim nuglostyto,
kur byra
laimės ašaros,
karštutės byra,
širdis
kur jievaru
žaliu godoja.