Juk šiemet kitaip – nelabai tesinori
To meto vadinti švente.
Sutrikęs plauki, atsiduodamas srovei,
O nerimas glaudžias šalia.

Nuliūdusios mirkčioja miesto girliandos,
Pamerkt joms per stiklą gali.
Kiekvienas prie savo namų stalo renkas,
Svarbiausia, – kad būtų sveiki...

Pritilę linkėjimai, žodžiai nedrąsūs –
Kad klotųsi viskas gerai.
Pasaulis šiandien iš tiesų pasimetęs
Ir piešiamas, rodos, naujai.

Bet stengies girdėti, kaip žadina viltį
Suskambę bažnyčių varpai.
Meldiesi, kaip moki, glaudiesi sušilti,
Tikies, kad rytoj bus gerai...

Juk viskas praeis, sužaliuos medžių lapai,
Į širdį lakštingalos grįš.

Mažytės Kalėdos stebuklais jau kvepia
Ir ima trumpėti naktis.