Žiemužė audžia šilką –
Žibės miškai balti.
Šios dienos tokios pilkos.
Švieselę dek širdy.

Ir lauk prisikėlimo
Širdies iš nebūties.
Nė vienas juk nežinom
Savosios ateities.

Tik viliamės ir tikim,
Kad bus diena kita.
Tad, šiąnakt neužmikim –
Žvaigždėms naktis skirta!

Kalbėsiu tau per žvaigždę,
Tu man pamok ir leisk
Lai mūsų meilė žaidžia
Saulutės spinduliais.