Žodžiai ir likimai

 


Žodžiai turi spalvas – šviesias, tamsias, ryškias, blankias, švelnias, raminančias ar grėsmingai erzinančias. Žodžių spalvos kurias jausmus – nuo ekspresyvaus laimingumo iki tamsaus depresyvumo. Jausmai pažadina mintis, prišaukia prisiminimus, pažadina kūrybos genijų vienuose ir naikinimo demoną kituose...
Diena prasideda nuo žodžių. Žmogus prasideda nuo žodžių. Gyvenimas prasideda nuo žodžių.
Žodžiai kuria dieną. Žodžiai kuria žmogų. Žodžiai kuria gyvenimą. Žodžiai kuria likimus...
 
Nuo pušų viršūnių arimai
Lyg Maironio graudi faksimilė,
Kurioje toks įskaitomas “myli”,
O vagų pabaiga – kaip rimai.
 
Gal todėl, kad virš eglių skrenda,
Iš aukštybių į slėnį žiūri,
Paukščiai sielos paslaptį niūrią
Taip lengvai kaip grumstą supranta.
 
O žmogus, kuris paskui arklą
Tartum arklio šešėlis slenka,
Nepajunta, kaip pakelia ranką:
Botagu sukapoja arklį.
 
Ak, balandi, numesk jam švarią,
Dar šventesnę nei gulbės, plunksną,–
Gal supras, kad molžemį drumstą
Jis Maironio eilutėmis aria…
 
(Eilėraštis Leonardo Gutausko)
 
Felicija Ivanauskienė

2020-11-25 11:39:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-11-25 15:01:24

Taikliai Jūsų pasakyta žodžius.
Jie panašūs į indus: tušti skamba garsiau, pilni - prislopintai.
Žodis gali būti galinga jėga, jei jis girdimas ir jam širdys nėra abejingos.

Anot J. Nekrošiaus:

Ar svarbu,
Jog  skruzdėlyną
Sutrypė praeivio batai?

Ar svarbu,
Jog paukščio lizdą
Išmetė vaikai iš medžio?

Ar svarbu,
Jog patį medį
Piktos rankos nugenėjo?

Ar svarbu,
Jog liekną stirną
Peršovę, ilgai kvatojo?

Ar svarbu,
Jog aštrų peilį 
Neapykanta pakėlė?

Ar svarbu,
Jog idealą
Į sočias dienas išmaino?

Ar svarbu,

Ar svarbu,
Jog šitiems žodžiams
Lieka širdys abejingos?