Tik žvakelė, plazdenanti vėjyje,
Dar primins, kad čia kartą atėjome.
Kad mes juokėmės, verkėm, tylėjome.
Kaip svajonėmis savo tikėjome.
Tik žvakelė, plazdenanti vėjyje,
Dar primins kaip kadaise kentėjome.
Kaip vis brendome, augome dvasioje
Ir tikėjomės – laimę surasime.
Tik žvakelė, plazdenanti vėjyje...
Ji primins kaip karštai mes mylėjome.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-04 15:03:45
Žvakelės primena, kad buvo sugriautos svajonių pilys, tačiau nereikia abejoti visata, Ji tokia, kokia ir turi būti,
Svarbu ne tai, ką matai, o tai, ką mąstai apie tuos dalykus, kuriuos matai. (Doloresa Kazragytė)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-11-04 10:27:56
Jungtis per žvakelią su išėjusiais rodo, kad dar yra kam juos prisiminti