Tėviškė

Regiu – toli toli žiburėlis žėri,
Tai pasakų seni namai.
Prie ugnelės senelis baltutėlis,
O apie jį nustebinti vaikai...

Matau močiutę seną prie ratelio...
Ir aš tenai dairaus savęs...
Veltui... nusijuokia kaitri ugnelė,
Sudeginus praėjusias dienas.

Girdžiu – pravirksta senas sodas,
Sielvartingai nuaidi jo rauda...
Aš veidą rankose paslėpus,
Verkiu Tavęs, o Tėviške šventa...

2016 m.
nei_sis_nei_tas

2020-10-24 13:13:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2020-10-27 17:02:22

Nesvarbu kiek laiko prabėga, bet tėviškės ilgesys lieka tol, kol dar gyvas esi...
Tikrai labai jautri lyrika...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2020-10-26 12:12:37

Yra kaip yra, ir nieko čia nepakeisi, svarbiausia - išsaugoti tėviškę savyje...

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2020-10-24 19:12:42

Jautru...  graudu... ilgesinga

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-10-24 17:06:05

Verianti širdį nostalgija, tačiau  tikriausiai esame ten, kur turėtume būti, kur labiausiai reikalingi

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2020-10-24 14:25:31

Verianti širdį nostalgija...