Ruduo

Ruduo – karalius mano,
daug aukso pažadėjo,
pribarstė jo ant tako
ir dovanojo vėjų.

Ruduo – karalius mano,
galva jo karūnuota,
kol vasara dainavo,
miegojo jis sapnuos jos.

Dabar nešykšti turtų,
kuriuos jam subrandino,
kad vėl iš lapų burtų
ir vėtrungių žaidimo.

Karūnoj saulė miršta
lig kito sugrįžimo.
bitėžolė

2020-10-21 12:59:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2020-10-24 14:31:05

Dabar nešykšti turtų
ir vėtrungių žaidimo,
kad vėl iš lapų burtų,
kuriuos jam subrandino...

Perfrazavau... 
Tikiuosi autorė nepyks.  ;)
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-10-22 13:00:56

Labai mielas sonetas.
Jeigu vasarą suvedus  su rudeniu, manau,kad gamta, kur kas protingiau už žmones pasidalintų įtakos sferomis.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-10-21 15:51:16

Taip, ruduo karalius, o vasara karaliene, įdomu,kas gautųsi juos abu suvedus kartu, būtų amžina vasara ar amžinas ruduo