Nebe


Nebešvies man skaisti saulės šviesa,
Nebegiedos nemirtingasai paukštis.
Mano širdį apgaubs akinanti tamsa,
Nebegalėsiu aš pagalbos šauktis.

Nebežydės kaštonai po mano langais,
Nebegirdėsiu upelio srovės.
Mano siela vaikščios užmirštais takais,
Nebereikės man šauktis mirties.

Nebevaidinsiu gyvenimo etiudo,
Nebeskaitysiu apie skausmą ir kančias.
Mano ausis nebeišgirs kerinčio preliudo,
Nebesvajosiu apie nemigos nakčias.

Nebegeisiu vaisių uždraustų,
Nebeužuosiu pavasario gėlių.
Mano protas nebekurs sapnų,
Nebeištarsiu jau sudie. Tyliu. 
evais

2020-10-20 19:54:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2020-10-24 14:33:35

O rudenis keičia pavasariai...  :)

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-10-21 10:42:24

Švies,giedos, galėsit,žydėsit, girdėsit, vaidinsit, skaitysit,svajosit, geisit,užuosit ir visas tas korones nygalėsit, jeigu labai panoręsit, tik jūs pats.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2020-10-21 09:11:49

Ne ne ne ne... Keiskite temą, jau darosi nebeįdomu...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-10-20 22:36:20

Negąsdinkit motušės, kurią paminėjote ankstesniame kūrinyje. Perskaičiusi - infarktą gaus. Viskas praeina. Reikia taip tikėti ateitimi, kad išplauktų paskendę laivai. Dar sužydės alyvos ir po Jūsų langais. Gyvenimas yra pats brangiausias ką mes turim.