***** - 10 - *****

Santrauka:
Iš dziedulio vynmaišio...
Savy tvarkau poeziją ir laisvę,
Savy statau tikėjimo namus.
Galbūt, vos tik pastačius, jie sugrius,
Bet laisvė pakenčia ir griūtį.

Išmokau išpažint ir neatleisti,
Prikaldamas prie kryžiaus pats save –
Paskui – kai nukrentu – jaučiuos švente
Ir norisi danguj pabūti.

Žinau, ir ten be nuodėmių nebūsiu –
Ir ten, Dievo pašonėje, Ievos
Reikės daugiau nei rojaus ar maldos –
Nuteis kaip protėvį kad mūsų...

Adomo vėl atgal grįšiu keliu  
Be šonkaulio, bet su Ieva kartu.
Pelėda

2006-12-14 00:12:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2006-12-14 15:06:31

Pataikėt kaip pirštu į akį -
Žilas, nuplikęs ir nukvakęs...
Tikiuos, kad ne beviltiškai iškrypęs, -
Nes poezija, kaip ir gyvenimas - juk daugialypė.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2006-12-14 14:30:37

Nežinau, Pilvotukai, kaip Jums reikalai su plike, bet bala jos nematė- o kad velnias uodegon, matosi iš toli.
Dėkoju už malonų perskaitymą

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2006-12-14 13:48:17

Gal paklausdamas ir labai nuklysiu į pievas.
Ar be šonkaulio Adomas bus laukiamas Ievos?

Vartotojas (-a): Irma

Sukurta: 2006-12-14 03:20:42

Kaži kas bus toji laiminga Ieva?D:D:D Įdomus eiliukas ačiū