Jei ateisi manęs paimti iš šio pasaulio,
Tai vesk laisvai ir tegu šviečia saulė,
Kad dar matyčiau ir laikyčiau savo saujoj
Mažytę smilgą ir boružėlę, kuri saugo.
 
Kad paskutinį kart įkvėpt jazmino kvapą,
Kuris tartum medus per korį tirštai teka,
Kad paklausyt lakštingalos širdies plakimo,
Ir strazdo giesmininko pašėlusį  suokimą.
 
Kad pasigauti paskutinę jūros bangą,
Paglostyt mano žemės   krantą brangų,
Pamot žuvėdrai ir palinkėt laimingo kelio
Visiems laivams, kurie kelionėn burę kelia.
 
Ir padėkot už visą visą žemės grožį,
Jei ko nesupratau, atleisk man sese, broli,
Kiek daug skylėtų batų ant pažinimo kelio,
Gražu, jau kalasi ir auga nauji sveiki daigeliai.