O kas išdrįs į ilgesį kėsintis? –
Nei kas pavogs jį, nei parduosi...
Kol jį dar saugo ir širdis, ir mintys,–
Galbūt, ir aš jo neišduosiu.
Jis mano draugas, kartais tik praeivis,
Kuris aplanko, vėl nutolsta...
Tačiau širdy dar keičia dūžių kreivę –
Už tai baru jį... arba glostau...
Ar kas be ilgesio gyventi moka? –
Tokių dar nebuvau sutikus.
Todėl ir aš nemoku būt kitokia,
Kai glaustos ilgesys išdykęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2020-10-04 14:05:47
Ilgesys perteiktas kitaip. Išdykęs praeivis. Puiku
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-09-30 12:11:47
Labai mielos eilės.
Jeigu glaustos, tai dar neblogai. Blogiau būtų, jei pradėtų kandžiotis.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-09-28 13:16:42
Gerai, kad ilgesys išdykęs, o ne koks paniurėlis
todėl ir eilės neliūdnos.
Vartotojas (-a): Violeta-Ferdinan
Sukurta: 2020-09-27 20:43:39
Smagiai, dainingai. Patiko