Jei norų dar turi, nebesakyki –
Į mano kūną braunasi naktis.
Ir vis vėliau pabusiu rytą,
O parkuos gilėm ir kaštonais kris.

Papūtus vėjui, lapai susimaišę
Įskaudins širdį, jauks mintis.
Gyvenimas – keistai sukritę skaičiai
Ir amžina kova – diena-naktis…

Jei norų dar turi, nebegalėsiu –
Pūkais į debesis jų leist.
Ateis ruduo,
Susups į vėsą.
Šiandien teku už jo...
Atleisk...