.....

Aplink kalbėtojų daugybė, o siūlytojų dar daugiau,
Tai  mūsų miestų mugių kasdienybė ir kas pirmiau,
Parduoti – pirkti, pirkti ir vėl parduoti, o gal geriau
 Stebėti, ar  išmonės,  ar meilės jų veiduose daugiau.
 
Kokia spalva ir kokia forma virsta mūsų mintys,
Tai tarsi simboliai  vidinės  dvasinės  erdvės,
Kartais atrodo vaikiškai, o kartais tokie ypatingi,
Ir niekas neatspėtų, kiek daug įdėta meilės ir širdies.
 
Kaip kartais norisi prie grožio prisiliesti, nors tik  iš tolo,
Tik žvilgsniu gali, bet atminty išlieka ši grožio fiesta,
Žieduota, linu karūnuota, veltiniais apauta , raštuota,
Alučio gelsva puta nuprausta ir prie vaišių stalo pasodinta.
 
O tie šakočiai iš aštuoniasdešimt kiaušinių, lyg kokie ateiviai,
O tie šimtalapiai lyg rožės, pražydusios ant prekystalių, vilioja,
O koks skanus dūmo kvapas, lyg atbėgęs iš kaimo rūkyklos,
 Eini prisiminęs dzūkiškus kadagius, uogas ir grybus, širdis dainuoja.
 
Kokie talentingi mūsų krašto žmonės, kokie išmintingi ir veiklūs,
Jų rankose molis pražysta, dainuoja, muzikuoja ir kalba,
Jie gali apauti, apsiūti , apausti, aprengti visą Europą,
Nuo Viduržemio jūros iki pat Baltijos jūros molo.
poeta

2020-09-15 22:53:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-09-16 22:53:17

Įdomiai nupieštas mugės vaizdas su meile amatininkams ir kitiems įdėjusiems daug darbo savo gaminiams. 
Pastebėjau,kad panašus vaizdas ir kitur. Kartą teko būti Vokietijos seniausio miesto Tryro prieškaledinėje mugėje. Nori kemši skanėstus, nori - muzikos klausaisi arba stebi vaikus besisukančius karuselėse. Nuobodžiauti netenka.
Gaila, kad aš vokiškai nei bū, nei mū, nei kakarieku, tai negalėjau pasiderėti.