Išpažintis

Ne džentelmenai jūs, ir aš ne ledi --
Jau laikas kaukes nusimest.
Pati aršiausia jūsų ,,bledė"
Tarsi šventoji prieš mane.

Ne vienas jūsų draugui girias
Nuskriaudęs merginas kelias
O kiek gi aš praleidau vyrų--
Lengviau būt suskaičiuot žvaigždes

Seniai mane davatkos keikia,
Vadina šliundra ir kale,
Bet aš žinau, ko vyrams reikia--
Tą jie ir gauna iš manęs

Ir ne daugiau, nes raustis savo sieloj
Neleidžiu niekam pirštais purvinais
Jei širdį kažkada ir gėlė--
Ją gėlė man, tik man vienai.

Galbūt dar Jam... Vienam, vieninteliam,
Mylėtam ir lauktam ilgai....
Bet būna audros, medžiai linksta
Ir neatsitiesia dažnai...

Todėl drąsiau! Būriu arba po vieną,
Kaip jums geriau, kaip patogiau...
Dar stiprios jaunos mano strėnos--
Nesivaržykite, prašau!
seniokas

2020-09-05 11:02:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-09-06 09:54:18

Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį pas Jėzų, sugautą svetimaujant.  Jie kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Jėzus tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Visi atsitraukė. Išvada aiški. (Iš interneto)
Jaunystėje kartą vakarop ėjau iš darbo pro vieną parduotuvę. Tuo metu beveik prie kiekvienos parduotuvės šliejosi alinės, liaudies vadinamos "myžalinėmis". Atsiprašau, bet kaip neina išmesti žodžių iš dainos taip ir iš folkloro. Priėjusi, pamačiau, "įšilusią", bandančią atsistoti, moterį. Matomai neapskaičiavo kiekio taške.  Kadangi spaudė šaltukas, tai negalėjau praeiti, neištiesusi pagalbos rankos. Deja, man nepavyko pakelti. Netoliese stovėjo keli vyrai išėję iš taško prasivėdinti. Paprašiau, kad padėtų pakelti. Pasakė kad negali, nes bijo, kad žmonos per langą nepamatytų. Pagalvojau, kad kaip reikia žmonoms nusikalsti, kad bijoti ištiesti pagalbos ranką kitams žmogui. Kiek vaidybos. 
Šiaip ne taip pakėlusi, pavedžiau iki jos pasakyto namo.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-09-05 18:13:33

Kokiais vardais tik mūsų nevadina,
Kalė, prostitutė, kurva, paleistuvė,
O mums kaip vanduo nuo plunksnų nubėga,
Nes net patys šv. teisuoliai ateina pas mus ir miega.