Nelygina savęs su eglėm liepa –
Nors nužydėjo vakar, bet graži.
Ir neverkia, kada be lapų lieka,
O prie nuogumo sunkiai pripranti.

Nesirungia su vandenynais upė –
Ir tarp krantų versmė gyva.
Žirgeliai laumių ant lelijų tupia,
Nes juk nedrasko vandenų audra.

Ir nepavydi mėnesiena dienai –
Šviesos mažiau, tačiau – tyla...
***
Sau kelią renkasi kiekvienas –
Apstu vienam,
Kitam – vis negana...