Užverti keliai

Santrauka:
Saulė šviečia, bet ne tėviškės...

Kas dovanos saulę, dovanos vėją,
pievos kvepiančius gėlių žiedus,
rasos lašą, kuris sidabru žibėjo –    
užverti keliai į gimtus kraštus.
Jie arti ir toli – nepriklauso nuo laiko
tėkmės tarsi glūdi bedugnė gili,
o tavoji esybė peržengt nebegalės...
Palaidotos viltys, jausmai:
išgirski tėviškės aidą tyloje –
praeities nesaugo jokie krantai –
liūdnas nerimas sielos gilumoje.
Stiprybė, prasmė peržengė ribas –
prabėgę metai nusinešė su savimi,               
sunku gydyti atsivėrusias žaizdas
ir tikėti likusia bejausme ateitimi.

2020 m.
Rena

2020-08-08 15:24:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Grėjus

Sukurta: 2020-08-14 21:40:30

Kazkada rasaiau tokias eiles. Dabar kitokias. Kas zino kur tiesa. Sekmes. Pirmyn

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-08-09 08:44:23

Skausmingas pamąstymas apie gyvenimo nepastovumą, kuris žmogų mėto, tarsi kamuoliuką.
Žmogui, praradusiam tai, kas jam įprasta, atrodo, kad prarasta viskas.
(Vydūnas)