Kai

Kai draugas nunuodys žodžiu,
O priešas rožę juodą dovanos –
Pakilsiu į dangų aušros spinduliu,
Laisvu vėju po dykumą klajosiu.
Kai vidurdienį diena taps naktimi,
Pelėda gegute raiba užkukuos,
O skaudulį, princesės obuoliu virtusį, –
Kažkas, atėjęs iš kažkur dovanos...
Kai liepų medus anodija taps,
Kai visos upės atgal tekės,
Kai jūroje vanduo staiga užvirs,
Kai niekas meile jau netikės:
Savo širdį, kaip Danko, išplėšiu,
Į naują Laimės Žiburį įkelsiu:
Kad žmonės Gerumu patikėtų,
Kad skaidrų Vilties vandenį gertų...


Žiemgalos Bitė
2020 liepa
 
Raktažolė51

2020-07-27 09:19:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-07-28 20:51:58

Daugiau tokių širdžių ir gėris triumfuos

Vartotojas (-a): Samara

Sukurta: 2020-07-27 21:36:16

Įkvepia...

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2020-07-27 21:31:07

...turi patikėti... įtaigu... Ačiū

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-07-27 12:15:25

Labai geros eiles, kuriose atsispindi kilnumas, pasiaukojimas bei meilė žmonėms.