Žydi liepos, o rodos, medus
Varva saulėj aukštai gintarinis,
Ore kvapas, pasklidęs saldus,
Pasiliks metų metais krūtinėj.
 
Pasiliks, nors ir būtum išėjęs
Iš gimtinės seniai, oi seniai,
Tiktai vasarai, liepai atėjus,
Vėl pagels motinėlės žiedai.
 
Ką primins? Juk ir klausti neverta  —
Gal kam kaimą, gal miesto alėją,
Gal tautos karūnavimo šventę,
Kai Valstybę, Karalių turėjom.
 
Nuskambės išdidus senas vardas...
Kas jis buvo, kuo Mindaugas buvo,
Kad sukūrė  valstybę, jos garbę
Iškėlė virš žemių, virš jūrų?
............................................
Žydi liepos taip švelniai, taip šviesiai,
Ne, ne sau, šiandien žydi ne sau.
Lietuvius susitelkt Žemėj kviečia,
Brangų Himną giedoti drąsiau.