Tėvas

Prie medinio šulinio seno
Lyg svirtis mano Tėvas parimęs.
Tarsi gyvas ir dar ne toks senas,
Žvilgsniu glostantis pilką arimą.

Susimąstęs, pypkutė vos smilksta,
Rusvą ūsą delnu pašiaušęs,
O tos mintys tokios nelinksmos
Lyg prieš kryžkelę pačią svarbiausią.

Kur daugybė kelių ir keliukų –
Jų ne vieną išvaikščiojai, rodos, –
Tik kuriuo Tavo laimė pasuko,
Gal vien Dievas galėjo parodyt.

Bet dievai kartais būna neteisūs,
Tik Tu šitą vėlai sužinojai....
.... Kur Tu,Tėve, daugiau benueisi,
Jei pavargęs kalnely sustojai?..
seniokas

2020-06-04 09:51:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Lijo

Sukurta: 2020-08-11 11:09:25

Virpina ir jaudina. labai 

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2020-06-19 15:24:34

Tiek ir nueinam - iki kalnelio, visi keliai ten suveda...
Jūsų eilės - paminklas TĖVUI, ačiū...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2020-06-04 14:40:55

Gražūs  praeities regėjimai atmintyje.Labai dažnai nutinka,
kad likusieji šiapus būna jau vyresni už išėjusius.
"Prie medinio šulinio seno
Lyg svirtis mano Tėvas parimęs..."