Laikas pavogė lieptus, 
Ir negrįš niekados.

Saulė nulakė lietų
Iš vaikystės pėdos.

Žvaigždės skriejo per dangų,
Kol užgeso visai.

Atsivėrė bedugnės
Ten, kur degė laužai.

Vėjas liovėsi pūtęs,
Neįžiebęs aistros.
- - - - - - - - - - - - - - -
Klega mažos kregždutės:
„Niekados... Visados..."