Aš – debesų piemuo


Šiandien – ganau debesis,
Baltų žiedų šaka vaikau.
Džiaugsmo vartai veriasi
– Eikš pas mane. Tiesiu ranką tau.
Eisime drauge per pienių pievą,
Vaikysime bites iš jų žiedų.
Nesiskirti, prisimenu, žadėjome:
– Tik kur šiandien esi tu?
Tie debesys tokie švelnučiai,
Tiktai neklusnūs kažkodėl:
Eina ten, kur vėjas pučia,
O aš, piemuo, iš paskos turiu bėgt.
Ir bėgu – ką galiu daryti.
Šaukiu: „Sustokit pagaliau!“...
Neklauso. Saulė pro juos švyti,
Beria spindulius, sako: „Pagauk!“
– Pagauk pavasarinį džiaugsmą,
Papuošk jį šypsena šilta.
Debesys – avinėliai švelnūs:
Šiandien dangaus pievoj jų daug.
Kas man padės tuos debesis ganyti?
Kas padės suskaičiuot ar jie visi?
Kas ateis į pievą bičių pavaikyti?
Viską daryti viena aš pavargau.

Žiemgalos Bitė
2020 gegužė
Raktažolė51

2020-05-21 08:09:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...