Prie dieviško šlaito

Nutilsi
prie dieviško šlaito prigludus.
Per dažnai užmiršai
save paguost mintimi,
kad bitės vasarą ir tau dūzgia.

Širdimi atvira
sutikai visus, atvėrusius tavo duris.
Baltas miglas rinkai į save,
kad apgaubtum nuometa
ateinantį savo rudenį.

Rasos
krito naktį pilnaties globoje.
Prie dieviško šlaito
prigludusi tavo širdis
išraudojo prailgusio vakaro gaisui
apkartusią vienišumo dalią.

Nutilsi
ir bus sielai ramybė dienų ir naktų
prie dieviško tavojo šlaito.
Aguonų ugnimi degs parimę laukai,
sotūs ne tik tavojo žemiško ilgesio.

2020
nemiros.wordpress.com
Mira Mira

2020-05-08 06:48:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-05-08 17:06:50

Filosofinis gyvenimo apmąstymas,kai jis virsta sudėtingu.
Gaila, bet nugalėti vienatvę pozityviomis mintimis neįmanoma, nuo vienatvės gydo tik „gyvi” artimų žmonių prisilietimai.