Ties horizontu pasitinka
Akis geltonas akys mėlynos.
Nesugeba širdis nurimti,
Kada gegužis žemėn sėlina.
Na, ką ten – sėlina... Šuoliuoja!
Rytinį vėją pasikinkęs.
Patiesia kilimus po kojų –
Žieduos, jei nori, laimę rinkis...
Žieduos, jei nori, paklaidinki
Sapnų vienatvę, mintį juodą.
Pasiguldyk į rankos linkį
Laukų pražydusią paguodą...
—
Ties horizontu rūkas kyla,
Dangaus ryškėja mėlynumas.
Nemoka bust gegužis tyliai,
Prabyla paukščiais baltas krūmas…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-05-08 16:47:50
Puikios eilės.
Gegužis tuo ir nuostabus, kad nemoka bust tyliai: taip jį veikia atgimstanti gamta, nuostabios paukščių giesmės bei kiti pavasario garsai mieli visiems.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-05-07 20:33:46
Smagios, skambios, dainingos eilės, gražios Jūsų mintys.