Kupolo viršuje kregždė
krebždena snapu ir iškelia
mažo sapno rapsodiją tam,
kuris pernakt galvoja
už tris,
 
o ryte nusidažo dangus
ir žvelgia akim patikliom
kaip visokio plauko gegužiai
laiko uždengę delnais
kelis grūdus dygimui.

Paskambinsiu kasdien –
prisiekinėju,
peršokus gatvių kamščius –
atsibelsiu,
o pavymui tešniokščia lietus – 
vis kažko negana?

audra smarki užmigusi
prie vartų
matuojasi sapnus,  atsargiai!
todėl žinau – tiktai sapnuojant
pro tuos vartus
praeisiu.