Tu lauki kažko, kas žinai, kad nutiks –
Ir visai ne stebuklai ar burtai...
Atlapos šiltas vėjas saulėtas duris –
Lyg po miego gilaus nusipurtai...

Dingsta raukšlės kaktoj, ima akys spindėt
Ir žibuoklės pražysta ant skruostų.
Mintyse vis kartoji – žinojau, viltie, –
Tik pavasaris šitaip paglosto...

Godžiai kelia į dangų gėlėtas akis,
O dangus nuolat keičiasi, juda...
Paskui debesį baltą varnėnas nuskris,
O varlė spruks nuo gandro į prūdą...

Tu juk lauki kažko, nežinai kas nutiks –
Gal stebuklai ar pasakų burtai...
Kvepia rytas kitaip, pasitraukia naktis,
Nuo čiulbėjimo mintys apkurto...

2019 m. kovo 21 d.