***

Nusinešė svajas padūkęs vėjas,
Iššluodamas ir džiaugsmą, ir viltis.
Nutilo paukščių giesmės jam išėjus
Ir dūsavo mėnulio pilnatis.
 
Žinojai – jis daugiau nebesugrįš jau...
O sieloj nykiai blaškės vienuma.
Krauju pravirko tavo sodo vyšnios,
Kad žuvo jūsų meilė amžina.
 
Ir vėl putos pavasariai alyvom,
Paskleis švelnumą žiedlapiai obels.
Ir lyg vagis, suplėšęs kurčią tylą,
Tau ilgesys į širdį bels ir bels...
Moralistė

2020-04-06 11:03:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-04-06 12:10:00

Super. Jautriai ir vaizdingai.

Anot Spudo dainos:

Apie meilę jau kalbėt neverta
Neišrovė niekas jos raute
Buvo ji ir dingo vieną kartą
Kaip žvaigždelė rytmečio skliaute.


Skausmingiausia dalis tenka paliktai(am). Viskas su laiku praeina.