Ištvino upė
Nors nebuvo sniego,
Nebuvo šalčio ir ledų.
Putodama per kliūtį bėga,
Na, o toliau – ir vėl ramu.

Ramiai ir iki tol tekėjo
Gerai pažįstama vaga.
Priglusdama prie kojų žvejo,
Kai gaubė vasara karšta...

Tik nežinojo, kurioj vietoj
Nelauktas skardis pasitiks.
Ir susimąstymą jos lėtą
Chaosas šniokščiantis praris.

Kai viskas maišos, kunkuliuoja –
Pekla tarp dugno ir dangaus.
Vien nuo minties širdis sustoja,
Kad iš paskos – visus įtrauks

Neliks peizažo su alyvom
Ir saulėj blizgančių žuvų.
Nesigirdės, kaip pempė – gyvi! –
Pasveikina balsu skardžiu.

Bet pamažu nurimsta viskas
Ir gluosniai sumerkia šakas.
Virš upės kyla saulės diskas,
Gyvenimas vėl vietą ras....

2020 m. kovo 31 d.