Pasislėpsiu miške, už berželio, už balto,
Gal „koronės“ manęs nematys.
Kai gegutė parskris, kai nebus jau taip šalta,
Jos „ku kū!“ korones išbaidys.
 
O dabar už beržų, už baltųjų beržų,
Gaivų orą lyg sulą kad gersiu.
Jei pavirsiu medžiu, beržų broliu trečiu,
Į žydrynę dangaus kartu žvelgsiu.