Kaip šviesi, Lietuva,
Kai ant kalnelių
Tau niekas saulių nepadės?
Kaip Tu dainuosi,
Jei gerklėje įstrigo žodis?
Kas žadins mus,
Nesiekdamas nei turtų,
Nei garbės
Kaip Mažvydas,
Špitolininkams
Lietuvą parodęs?

Iš atminties
Liepsnojančiojo krūmo,
Iš rugio aukštumos,
Iš žemės ir ugnies tikrumo –
Ramus kalbėjimas
Toli girdėjos.
Sugrąžinai, Tėvyne,
Ir uždarei,
Neklausdama,
Ar viską Jis suspėjo

Nutilo paukštis.
Jo vingri giesmė
Tik aidu atsilieps
Pro laiko vėją...

2011-02-16