Tu pašaukei mane, kaip ryto paukštį,
Su Sąjūdžio sparnais pakilt į aukštį.
Pakilt aukštai, pasiekti Laisvę,
Joje vienoj rast tikrą laimę.
 
Rast žmogui laimę ne vergijoj,
Kur tiesos žodžio dažnas bijo,
Kur net graži tėvų kalba
Galėjo likti pasmerkta.
 
Gerai, kad ne vienoj širdy
Buvai gyva, buvai brangi.
Degei karšta kibirkštimi,
Kai siautė vėtros naktimi.
 
Gerai, kad išlikai tauta,
Ne vien svajonių Lietuva.
Su savo didvyrių šlove,
Tarsi srove tokia gaivia.
 
Tauta vieninga ir drąsi
Stovėjo Baltijos kely,
Stovėjo žvarbią Sausio naktį,
Kai kulkų skausmą teko kęsti.
 
Kentėjom, laikėmės kartu,
Prie laužų laisvei uždegtų.
Auka skaudi, auka brangi
Ilsis Antakalnio smėly.
.......................................
Tu pakilai dabar aukštai
Ir stebis Nemuno krantai.
Žaliais laukais, margais žiedais
Žydėk, Tėvyne, amžinai.