Milda

Kur Mildos šventykla senoji,
Bažnyčia stovi išdidi,
Kas čia gyveno, čia buvojo,
Tas meilę juto širdimi.
 
Dabar tik praeitis vaitoja,
Dievaitės rauda naktimis,
Balta kaip angelas gražuolė
Tau žvelgs nuliūdus į akis.
 
Ji širdis mylinčias sužeidžia,
Vien burtą metus kam ugnies,
Ir tas ieškoti laimės leidžias
Ir žūsta tam kely išties.
 
Jei ne mirtis jį pasiglemžia,
Tai laimės jam niekad nerast,
Suduš širdis į šaltas sienas,
Kodėl, už ką – nieks nesupras.
bitėžolė

2020-02-09 13:09:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-02-10 06:15:12

Šiandieną mes žeidžiame širdis kiekvieną dieną