Nesustodama eisiu

Sodžiaus Kryžiau – mano Tėve,
noriu prie tavęs prisiglausti,
širdyje išnešiotus votus,
tau patikėti, tavo globą jausti.
Daug kelių pro tave praėjo –
daug Maldų išklausei tu –
ir jaunas, ir senas savo godas sudėjo,
tavo šešėly klupo,
iš jausmų išaustas Maldas kalbėjo:
ne tiktai skausmą, bet ir
džiaugsmą tau patikėjo.
Buvai kantrus, viską išklausęs,
kam tik reikėjo – padėjai.
Mano Tėve – Sodžiaus Kryžiau –
šiandien pas tave atskubėjau:
sieloje juodosios rožės
laukia savo žydėjimo.
Liūdesio pumpuras didelis,
spygliai skaudžiai duria.
Kryžiau, Gyvenimo Kryžiau –
kodėl mano kely tiek daug“ purvo“?
Sodžiaus Kryžiau –
Liūdesį, kaip votą, ant tavęs prikalsiu –
padėk man per „purvą“ bristi –
Aš nesustodama eisiu...

Žiemgalos Bitė
2020-01-17
Raktažolė51

2020-01-17 14:18:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2020-01-17 20:26:42

Ir mes šitoje žemėje įvairiai kryžiuojami