Preliudija Gustavui Klimtui

Miražai apstulbino
atsirado akyse ir vėl pranyko
virtau į daugybę veidrodžių
atspindėjo spalvas ir jas ištaškė
kaip Gustavas Klimtas auksiniu bučiniu
pažėrė paveiksle ne ką kitą, tik ochrą

ištampiau urvą iki painaus labirinto
geležies rūdos  rudai geltonos
kaip Klimto Adelė Bloch-Bauer
ar Van Gogo rugiai
į kuriuos sėsdama saulė, jos kepenys
tirpo ražienose

ochra nutapė griaučius, apipynė rugiais
bėgau paveikslais į du pasaulius
dvi akis, kurių vienoje miražai
pro kitą viskas iškrito

ėjau daiktų pilname mieste
gatvės neono  atspindžiais į debesis
metai lyg  solistui išsprūdęs libretas
parašytas lengvame popieriuje
nupūstas vėjo
ar iš kolbos tekančios alyvos kvapas
buvo nevaldomi

išėjau amžinybėn iš visų savo knygų
šiukšliadėžių, kambarių
pakilau nuo visų parko suoliukų
it būčiau tik ochra nutapytas kontūras
kuriam išblukus
sugrįžau vėl čia
bevardės gatvės laiptine prie kambario durų
kuriame Gustavo Klimto Judita
laikė Holoferno galvą
Miracles

2020-01-10 17:19:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...