Žemės trauka

Užsitęsė drungna įmirkusi snūda,
Kai juoduma nepervirsta į baltą.
Regiu sapnus į dieną žvelgdama
Ir savo sąmonę, dvejonėmis apveltą.
Draugai nors ragina laikytis už šakos,
Norėčiau liudyti Niutonui žemės trauką.
Apie sulotekį neverta sau meluot – 
Garsiau už ateitį praėjęs laikas šaukia.
Norėčiau likt spalvotame sapne,
Deja, žiema neužtiesė drobulės.
Nusilpo kūnas. Tuoj būtis numes
Tarp nustekentų, kur purvyne guli.
Nijolena

2020-01-10 07:30:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-01-15 20:59:12

Kokios mintys, tada tokios ir spalvos. jei mintis pakeitus pozityviomis, tai ir akyse nušvis baltuma. 
Draugai yra teisūs. Jei nebus šakos, tai tiks ir plaukai, kaip baronui Miunhauzenui.