Į akis žvelgiu tiesai, ir tikrovei, ir būčiai,
gal nereikia, sakysit, gal nereikia taip rūsčiai.
Dangus sniego pabėrė tokio šalto ir balto,
rymo medžiai sumigę, nors žiema, jie be palto.
Su pavasario saule vėl nubus jie iš sapno.
Į akis žvelgiu tiesai, į rankas, pilnas sniego,
ir į vakaro gelmę, iš dangaus krinta snaigės.
Šaltos, baltos ir tuščios, nes ant delno jos dingsta...
į akis žvelgiu tiesai, ir tikrovei, ir būčiai,
gal nereikia, sakysit, gal nereikia taip rūsčiai.
Gal geriau nežinoti, ką likimas tau žada,
gal nereikia to šalto ir slidaus žiemos ledo.
Pūgos šėlsta už lango, tavo laiką išpusto,
ištirpsti lyg ant delno, laiko pirštuose dūsti...
2019.01.20.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-12-31 13:24:55
Mes visi žinome, ką likimas žada, tačiau nei vienas nesudarėme sutarties kada pasieksime tą ribą. Reiškia neverta galvoti, kad:
Pūgos šėlsta už lango, tavo laiką išpusto,
ištirpsti lyg ant delno, laiko pirštuose dūsti...
Džiaukimės šia diena ir laukime pavasario bei paukščių grįžimo.
Tad su artėjančiais Naujaisiais Metais!