Už mūsų lango paskutinė
Šių metų gruodžio pilnatis.
Į kasą spindulius supynę,
Tyloj galėsime išgirst...

Kaip atsidūsta ir lukštenas
Užu krūtinkaulio širdis.
Ir visos pasakos, nors senos,
Per baltą šerkšną tuoj atbris.

Besvoriai būsim ir pamiršę
Vaidint suaugusius, rimtus.
Iš stalčių trauksim į paviršių
Tvarkingai paslėptus jausmus.

Gal sumaišysime tikrovę
Su išgalvotais pramanais.
Kerotą piktžolę išrovę,
Pavėjui sėklų eisim leist.

Tolyn, kad neštų, nedaigintų
Prie kiemo vartų ar namų.
Ir pasodinsime gal šimtą
Kvapnių akacijų baltų.

Paskui tylėsim apie nieką
Arba kalbėsim atsainiai.
Te dangui pilnas mėnuo lieka,
O tu – jo spindulius laikai...

2019 m. gruodžio 11 d.