Užsidėsiu geresnį drabužį ir papuošiu šukuosena plaukus,
Kad Naujieji man nesakytų, kad visai aš jų ir nelaukus,
Aš jų laukiu ir praėjusiems metams širdingai dėkoju,
Kad kaip skruzdė dar per žemę ropoju ir dar nieks neprimynė koja.
 
Ačiū saulei už dosnią šilumą, o dangui už lietų saikingą,
Ačiū žolei už kilimą švelnų, kad kojai būt minkšta,
Ačiū vėjui, kad taip meiliai glamonėjo,
Ačiū paukščiui, kad taip gražiai po langu čiulbėjo.
 
Ačiū tau, malonus ir dosnus pakeleivi,
Už ištartus žodžius, pasakytus taip meiliai,
Kad nelikt tuštumos ir jokių abejonių,
Kad kiekvienas vertas geresnių dėlionių.
 
Ačiū kritikams, vertiems dėmesio mūsų,
Kad gražesniam gyvenimui reikia daug triūso,
Kad kiekvienas galim geriau pasistengti
Savo siela gražesniais drabužiais aprengti.
 
Ačiū dangui už duoną baltą ruginę,
Kurią mes vadinam paprastai – kasdienine,
Kam jos trūko, padauginki  Dieve,
Pamaitink, kad soti ir laiminga būt siela.
 
Ačiū tiems, su kuriais lemta būti gyventi
Ir kuriuos pamatyt būna didelė šventė,
O laukimas tebus viltimi pažymėtas,
Kad prie šventinio stalo vis mažiau lieka vietos.