Plunksna

Tikiuos, mano Angele,
Tavo sparnai nuo glamonių manųjų nepametė plunksnų
Ir nuodėmės juodas degutas ant tavo minčių neužtiško.
Sutikę viens kitą
Pradžiugsim, nustebsim, suglumsim – 
Jausmai neišsakomi
Drovesiu rausta ar pagarba kaustančia blykšta.
Aš melsiuos,
Kad Viešpats apšviestų abu mudu dangišku spinduliu,
Būties kad trapios
Nesuterštų besočiai plėšrūniški lūkesčiai,
Kad gruodžio nakty neišvydus žvaigždės, 
Patikėčiau save tavo nimbui,
Kad eičiau ir eičiau tave sekdama
Ir pagundos užkliuvus neklupčiau.
Praverk mano esmę, iškėlęs aistras į zenitą – 
Lai riksmas su kuždesiu lydosi maldai bežodei.
Aš saugau tą plunksną,
Kuri kažkada tau iš sparno iškrito – 
Kas šventa, kas verta, kas tikra,
Ja užrašoma bus sueiliuotoje odėj.
Vieta nesvarbi
Ir dešimtmetis trunka akimirką,
Tačiau tai palaima, suteikus gyvenimui prasmę.
Rašau apie mudu
Ir plunksną į ašarą įmerkiu – 
Kad ilgesį liudytų Dievo diktuojamas raštas.
Nijolena

2019-12-08 12:56:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-12-10 14:51:11

Sužavėta ode angelui.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2019-12-09 20:38:58

Nepaprastai graži ši tyli malda...

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2019-12-09 20:31:31

Dekingos eiles