... tik lopas


O kaip iš toli esi atklydus,
kartu ir varganas pasaulis – būtis,
mintyse ieškai takų atgal pro brūzgynus –
deja, kur bepasisuktum, vis ta pati kliūtis.
Gali tik nuo sunykusios gimtinės kalvos
bandyti mintyse apglėbti horizonte plytinčius tolius
ir žinai – ten kojos nemins jau niekad niekados,
nustok skaičiuoti prabėgusio gyvenimo mirksnius.
Tūnai apsuptyje priplėkusių gyvenimo klodų,
gal apmaudu – ne švytinčios pamario kopos –
dar ieškai kažko, kad sielos kertelei nebūt nuobodu –
sutinki – tai sudėvėto it drapanos gyvenimo lopas.

2019 m.
Rena

2019-11-30 13:10:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-12-05 21:42:10

Viskas nutolo ir, ačiū Dievui, vis dar kol kas tolsta, gyvenime ir atmintyje.