Išrengiau sielą vandenynui,
Nušluosčiau debesiu akis.
Gerumo potvynio pritvino,
Sutirpo valandos – gal trys...

Vadinas tos akimirkos gyvenimu,
O kada nors – stebuklais gims.
Ar ne per greitai laiką vejame
Ir atiduodame dienas naktims?..

Ir pagalvot dažnai pamirštame –
Kad daug kas esti – tik dabar.
Pataupom kitai žiemai pirštinę –
Juk per graži – bus progų dar...

Nedrįstam pripažint – laimingi,
(O, jei tai laimę nubaidys) –
Geriau užuolankom ir vingiais,
Bet ne per atviras duris...

Išrengiau sielą galiai vandenyno –
Kas jam tokia aš?
Kas jis man?..
O bangos ima ir grąžina,
Kas buvo pamesta,
Krantan...

2019 m. lapkritis