Veidrodis, kurį atspindžiu

įsikibau į tą balą
vadinamą
lietuvių kalba
ir negaliu atsiplėšti

vaikams dėl manęs
šiek tiek nepatogu
anūkams – gėda

o aš

stoviu ir žiūriu
į savo atspindį –
lyg į tuščią vietą
L&M

2019-11-15 02:10:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2019-11-15 12:32:11

O pabandykit gerai įsižiūrėti ir pasidžiaugsit, kad nuostabiausia, ką Dievas įpūtė į mus - gyvybė dar randasi, kad gyvas žodis dar randasi, kad kalbą mylite, kad apdovanotas esate vaikais ir anūkais, o jūsų atspindys jų širdelėse visuomet bus gyvas. Žinoma, mes kiekvienas galėjome padaryti daugiau, tačiau visi esame riboti. 
Mirtis mūsų žemiško kelio pabaiga, bet ne galutinis tikslas. Todėl džiaukitės viskuo, ką turite ir rašykite, nes ateina toks laikas kai norisi eilėmis išsakyti tai, ko kažkada nedrįsai.