Sėja

Nekuždėsiu maldos,
Kad sugrįžtančios saulės savam kūne gaučiau sulaukti,
Kad versmę sulos
Kraujagyslės dar kartą justų – 
Prašysiu aš Viešpats į dovaną keistų kad auką,
Didžiūnų kely kad nematoma būčiau 
It kupstas.
Lai ištiestos rankos
Apglėbt, o ne išmaldai rinkti,
Lai tirpsta riba tarp mano ir artimo alkio,
Už vingio dienos lai prasiveria sekantis tūkstantis vingių,
Lai virpa raumuo,
Nes galiu žingsnį žengti ir lemtį pakelti.
Daugiau neprašau.
Aš kas vakarą garsiai dėkoju,
Į miegą grimztu, geismus nusimetus kaip rūbą
Tegul tik mylėt, kol gyva,
Margą būtį širdis nesustoja – 
Kai Viešpats pasiima sielą, jausmų paskleistų nenužudo.
Nijolena

2019-11-09 07:27:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-11-10 22:18:54

Kai Viešpats pasiima sielą, jausmų paskleistų nenužudo.

Manau, kad meilė yra galinga ir Viešpats sielos meilę vertina ir neatskiria nuo jos jausmų.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2019-11-10 08:23:00

..."kas vakarą garsiai dėkoju"... jautru, ačiū Jums