Neskrisiu su paukščiais

Jau nukapotos galvos visos
Geltonom pienėm, dobilam
O aš save laikau surišus,
Neleidžiu skrist su paukščiais.
Kam?
Mane ruduo išmokė būti
Lapu geltonu šakose.
Kai norisi – liūdėt truputį,
O pats prisiglaudžia šalia.

Languotas pledas, kojinės, vynas...
Už lango lyjant – Arbata.
Tas metas – rudeniu vadinas
Ir jo ištrinti nevalia...

Nes niekad taip ir nežinotum,
Kaip keičiasi miškų spalva.
Ir nuogos šakos virsta grotom
Laikydamos –
Tu liksi čia...

Tik kai kažkas krūtinę spaudžia,
Sugrįžta pienės, dobilai...

Nusibraukiu nuo veido graudžią...
Ir ačiū...
Kad mane laikai...

2019 m. spalio 19 d.
 
Saulėlydis

2019-10-23 16:21:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2019-10-30 11:42:52

Miela, tik eilutę "languotas pledas..." - siūlyčiau keisti:
"vėl pledas, kojinės ir vynas"
arba "languotas pledas, šalis, vynas"
ir dar galima prigalvoti kitų variantų, nes per daug
skiemenų.Prašau neįsižeisti, nieko pikto nenoriu.


 

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2019-10-23 23:14:38

Šilto rudens eilės

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2019-10-23 18:12:07

Gražu... ir ačiū...