Ką tau sakyti, 
Jei jausmai neturi etiketėj įrašytos kainos kaip ir matmenų,
Jei jų žaismė – 
Iš kintančių pavidalų, spalvų ir formų,
Kai jie nesutelpa į reginį blizgaus pademonstruojamo eskorto,
Kai jie yra suma
Neapibrėžto skaičiaus dėmenų.
Pradžių pradžia –
Tai kibirkštis, išlėkus iš dviejų geismų,
Tai ulbesys, pakėlęs kraują į dejuojantį zenitą,
Tai apžavai, kai tau nereikia nieko kito,
Tai atsakas į abejojančio maldas trumpu esu.
Tai spindulys, kai plyšta uždariausi pumpurai,
Kupėti pradeda, atrodė, ištuštėjęs indas,
Tai ta konstanta, kur skaudžiausiai kinta,
Tai ta energija, kur ledą paverčia garais.
Surasi būtinai vienintelį tarp tūkstančių veidų,
Iš laimės šauksi ir iš džiaugsmo verksi
Ir nesvarstysi apie kainos vertę – 
Jei viskas tikra – dovana,
Tad būtų įžeidu.