Vienišos liepos stovi prie kelio,
Auksas jų lapų kelią užklojęs.
Vienišos liepos verkt jau negali –
Ašaros lapais uždengė kojas.
 
Kelias kaip kelias, liepos kaip liepos.
Sudegė laikas, nieko neliko.
Kviečiamas paukštis neatsiliepia,
Pievoj nepinsim pienių vainiko.
 
Rūškanas vėjas debesis gena,
Saulė tik svečias beržo viršūnėj.                       
Lietūs sujungė dangų ir žemę,
Bet nesigirdi ratų Perkūno.
 
Vasara mūsų paukščiais išskrido
Ir nusileido žemėj be sniego.
Liepos prie kelio gedulo šydais,                                  
Šiurpas per kūną bėga ir bėga.