Kas paskaičiuos, už kiek
Gyvenimas mums dovanotas,
Ir dėl kokių kalčių,
Kiek kartų pakartotas.
 
Kai viską apmąstai,
Širdis kraujuoti ima,
Tai jis ten dėl manęs,
Palaidotas arimuos.
 
Tai jie ten dėl manęs
Tremti, badu kankinti,
Kad mano metai būtų
Visuotinai turtingi.
 
Surankiokim visus
Nedėkingumo akmenis,
Gyvenimas gražus
Tebus jiems skirtas atminčiai.
 
Ir jeigu nereikės
Jų kelio pakartoti,
Žinau, širdis spurdės,
Prigludus prie ąsočio.
 
Palaistykim gėles
Prie žuvusių paminklų,
Ir tegu meilės troškulys
Jų niekad nekankintų.