Negudrus eilėraštis apie rudenį

Aš – rudenio šaly
Manęs jūs neieškokit.
Degu klevų ugny
O gal su vėjais šoku.
Su gervėm neskridau.
Šilti kraštai tolokai.
Kur gimus, ten likau.
Kitaip gyvent nemoku.
Auksuotam šiugždesy
Nugrimzda smulkios bėdos
Paskendus rudeny
Ir nepalikus pėdų
Vaivorykštės lanku
Sau plaukus susijuosiu
Ir dar ilgai širdy
Tą rudenį nešiosiu...
klajūnė

2019-10-04 23:26:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): šaltuona

Sukurta: 2019-10-09 19:55:00

Smagiai šitoj šaly...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2019-10-06 21:53:00

Yra šventas paprastumas, kuriam gudravimai nieko nereiškia. O ruduo gal kaip tik tas metas, kai nukrenta visi lapai, pasimato tiesos.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-10-06 15:02:58

Reiškia šis ruduo yra ypatingas, jeigu ilgai ruošiatės širdy nešioti.