Buvo ąsotis pilnas vandens,
Dabar – pilnas smėlio,
Kaitra be perstojo plaukus kedens,
Rauda nuskambėjo.
 
Klykia ištroškęs juodas kranklys,
Vandens ar kraujo,
Kas kam kokį paminklą statys,
Minia nekantrauja.
 
Nerimas kausto visus kraštus,
Kalbos netyla,
Nebesuranda kelio tikslaus,
Audra pakyla.
 
Kas užrašyta, kas beskaitys,
Tiek kartų keista,
Dūžta ąsotis, kas sulipdys
Pasaulį keistą.